pavidutinis

pavidutìnis, -ė adj. (2) vidutinokas (vidurio kokybei žymėti): Tas upelis pavidutìnis, ne visai mažas Bt. Toks darbas nei sunkus, nei lengvus, tik pavidutìnis Up. Ji buvo tokia pavidutìnė, ale drūta (stipri) Šmk. Pavidutinelė verpėja – kibo ir kibo prylaipas Bržr. Tie obuoliai pavidutìniai – kas, ka įpuvę Jrb. Kur pavidutìniai paršiukai, tai pigūs Erž. Priveizėtojas buvo, pavidutìnis ans žmogus Grd.

pavidutìniai adv.: Smagiai negyvenom, pavidutìniai, vis pavidutìniai Lkv. Kaip tau patinka? – Pavidutìniai Pgr.